- pintukas
- pintùkas sm. (2) Sb 1. žr. pinčiukas 4: Jau dvidešimts metų, o dar tebesi pintùkas Žl. Susdarė visi tokie pintùkai, kad ir gaidžio nepapjautų Žl. Matai, pintùkas, ir anas lenda Sdk. 2. žr. pinčiukas 5: Ko čia painiojiesi po kojų kaip pintùkas! Rm.
Dictionary of the Lithuanian Language.